2014 m. vasario 2 d., sekmadienis

Fotomenininko V.Šlekaičio parodos pristatymas

+

                         Meninės fotografijos paroda „Pabūkime gamtoje“

 

Vasario 6 d. 16 val. organizuojamas fotografo Vytauto Šlekaičio parodos „Pabūkime gamtoje“ ir knygos „Nuo aušros ligi aušros“ pristatymas. Renginyje dalyvauja knygos redaktorius poetas Robertas Keturakis, meninis redaktorius Erikas Banys, eilių autorė Irena Jacevičienė, poetė Aldona Mankutė-Kursevičienė, dainuoja Šilainių bendruomenės moterų ansamblis „Slaunos“.

Vytautas Šlekaitis (g. 1939 m.) kilęs iš Ožkabalių kaimo, Suvalkijos. 1964 m. atvyko į Kauną, dirbo Pramoninės statybos ir projektavimo instituto (Pramprojekto) fotolaboratorijoje. Mokėsi Kauno technologijos technikume, studijavo Kauno politechnikos institute. Baigęs mokslus Vytautas liko ištikimas fotografijai. Nuo 1977 m. rengia fotografijų parodas. Jau yra surengęs per 12 personalinių fotografijos parodų, 2012 m. išleistas albumas „Nuo aušros ligi aušros“.

V. Šlekaitis – aktyvus Šilainių bendruomenės narys, įžvalgiai remiantis Linkuvos dvaro sodybos atkūrimą, surengė specialią parodą, atskleidusią šio dvaro ir jo parko vertybes.Už aktyvią veiklą ne kartą apdovanotas Kauno miesto savivaldybės padėkos raštais. 2010 m. jam įteiktas „Gerumo kristalas“ už savanorystę, už iniciatyvą prisidedant prie Linkuvos dvaro ir jo kultūros vertybių išsaugojimo, už didelį indėlį įnešant į mūsų tautos pilietiškumo ugdymą, kultūros paveldo saugojimą, meilės gamtai ir žmonėms stiprinimą.

                       Robertas Keturakis teigia: „Vytauto Šlekaičio nuotraukose užtikau kažką tobulai paprasto ir neišsemiamo, kaip neišsemiamas yra aušros spalvų tviskesys, spalvų pynimasis į vaivorykštes. Vytauto nuotraukų ryškūs kontūrai neveržia, netampa slegiančio monumentalumo apribais. Ne tik santūri harmonija, smelkianti Vytauto kūrybą, pajuntama iškart, bet ir natūralumo lengvumas, nuoširdumas, sunkiai įvardijamas gaivumas. Tai ne idilė, kurios šio amžiaus sąvartynuose vengia, regis, ne tik menininkas, bet ir jam talkinančios  skaitmeninės įmantrybės, užsižaidusios savo  visagalybe, optikai veliant į kaltūnus šviesą.

                      Taip, Vytauto nuotraukose nėra visa spindinčia krištoline aukštuma išsitiesusios idilės. Yra tik idilės sapnas, kuris gali būti ir pasipriešinimas tai šiandienos fotografijai, kurią ištiko džiaugsmo badmetis.

                      Keliaujant Vytauto fotografijų erdvėmis šmėsteli mintis: jis laiku pajuto grėsmingą pavojų pseudoavangardinės palaimos, kuri gundo vertinti tai, kas dirbtinai iškeliama, kad netrukus viskas būtų tos pačios palaimos sunaikinta.

                      Ir bėglių minčių apie Vytauto nuotraukas pabaigai: kokia laimė – aiški kūrybos prasmė.“

Kauno pedagogų kvalifikacijos centre (Vytauto pr. 44) II aukšte iki vasario 17 d. veikia Meninės fotografijos paroda „Pabūkime gamtoje“. Kviečiame apsilankyti.

 
Daugiau nuotraukų čia

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą